tvilti

tvìlti, tvỹla, -o intr. NdŽ 1. OGLII316 pamažu degti, rusėti: Krosnyje tebetvỹla ugnelė DŽ. Tvilo jame šventa ugnis rš. | prk.: [Karui pasibaigus] dar ilgai tvils neapykanta tarp susitaikiusiųjų rš. 2. NdŽ svilti. 3. KŽ žr. tvyloti 2. 4. KŽ žr. tvyloti 7: Priežastis to sunykimo ir atsigavimo tvylo pasilaikyme „aukštesniųjų“ stonų A1883,153. Kodėl aš negaliu taip su ja pasivaikščiot, išpasakot, kas nuo senai (= seniai) galvoje tvyla ir širdį slopina LzP.